Šokoladinis kukurūzų tortas.

Šiandien buvo atėjus Močiutė. Dvi. Gaila, kad nebuvo Dieduko. Taip gera būdavo, kaip jis jausdavosi laimingu. Tikiu, kad kažkur danguje ant debesies jis man lipdo didelį debesų tortą. (Ačiū, Tau.)

Žinoma gėlių gavau, dovanų ir tortą. Netradicišką. Šiaip tai tortų nemėgstu, bet šio buvo neįmanoma neparagaut. Tai suteikė man daug džiaugsmo. Keist, ar ne? Juk tai tik torčiukas reikalaujantis dvidešimties minučių darbo. Tokia jau aš - nesidžiaugiu bet kuo. Man patinka mėgti paprastus dalykus. Gal ir todėl paprasti dalykai praskaidrina man nuotaiką.

Rytoj jei dar liks to nuostabaus kukurūzų torto aplieto šokoladu ir irisais, aš atsipjovus jo mažą gabalėlį įsmeigsiu žvakutę, ją uždegsiu ir sugalvojus norą užpūsiu. Toks bus mano gimtadienis.