Atostogų dvasia.

Atostogos atėjo, Tiek laimės. O dėl ko? Dažnai per atostogas draugai tave pamiršta, nori pabūt be tavęs, reik dirbt nenudirbtus darbus, o juk atosogos. Nieko gero nesitikėjau. Užplūdo melancholija, o vis dėl to dienos bėga greitai, bet nieko gero nenuveikiu. Siaubas nekenčiu kompiuterių. Rodos nieko gero prie jų nenuveikiu, bet vis vien prasėdžiu kiaurą dieną na bent jau kelis darbus padariau. Rytoj tik trečiadienis, bet tieeek planų, kad regis ir laiko nebeturėsiu. Na, nebūčiau aš. ;D Tačiau džiaugiuosi, kad nepamiršo bent vienas draugas. Regis suartėjom praleidusios šiek tiek daugiau laiko. Ankščiau būdavo oj oj kur aš ten ir Ji, kur Ji ten ir aš. O dabar tiek mažai laiko drauge praleidžiam. Nenoriu Jos paleist, bet kartais atrodo, kad Ji nenori su manimi būti ar kalbėti, nenori kažko pasakot. Juk turim savo paslapčių.  Visi, bet Ji ankščiau man pasakydavo. Tiek  tiekos, tebūnie taip, negu visai nieko. Džiugu, kad pakvietė rytojui į svečius. Pakėlė nuotaiką. Pakilo atostogų dvasia. (Šiokia tokia)

 

Šokoladinis kukurūzų tortas.

Šiandien buvo atėjus Močiutė. Dvi. Gaila, kad nebuvo Dieduko. Taip gera būdavo, kaip jis jausdavosi laimingu. Tikiu, kad kažkur danguje ant debesies jis man lipdo didelį debesų tortą. (Ačiū, Tau.)

Žinoma gėlių gavau, dovanų ir tortą. Netradicišką. Šiaip tai tortų nemėgstu, bet šio buvo neįmanoma neparagaut. Tai suteikė man daug džiaugsmo. Keist, ar ne? Juk tai tik torčiukas reikalaujantis dvidešimties minučių darbo. Tokia jau aš - nesidžiaugiu bet kuo. Man patinka mėgti paprastus dalykus. Gal ir todėl paprasti dalykai praskaidrina man nuotaiką.

Rytoj jei dar liks to nuostabaus kukurūzų torto aplieto šokoladu ir irisais, aš atsipjovus jo mažą gabalėlį įsmeigsiu žvakutę, ją uždegsiu ir sugalvojus norą užpūsiu. Toks bus mano gimtadienis.

Kodėl blogas.

Kodėl blogas? Tas kurį visi skaito ir apkalba, komentuoja ar dalinasi vieni su kitais? Kodėl ne popierių krūva, kurią dažnai vadinam dienoraščiu? Kartais reikia, kad į tavo nuobodžias kalbas ir pyktį atkreiptų dėmesį. O gal tiesiog reikia paskatinimo ar kažko panašaus. Tai vat mielieji. Atėjo mano dienos. Tiesą pasakius šitą dienoraštį turiu jau gan seniai, bet niekaip nieko nerašydavau, o vat dabar radau ir užplūdo noras. O apie ką rašysiu? Apie visą mane supantį pasaulį ir save. Kitaip tariant išliesiu mane užplūdusius jausmus.

Kodėl Šokoladinis Skėtis? Kad ir kaip keistai tai nuskambės, bet šokolado nemėgstu. Na taip tenka kartais suvalgyt kokį gabalėlį, bet malonumo tam nejaučiu. Skėtis? Ej, juk gerai atrodytų šokoladinis skėtis. Ar ne? Su skėčiais man problema. Niekad neturiu padoraus ir tinkamo skėčio sau. Keista, bet tai tiesa. ;D

Na galbūt kuriam laikui radau sau tinkamą - šokoladinį skėtį.