Pasiilgsiu jūros ir lengvo bei gaivaus vėjelio. Ir dar to mielo iš mini zoo meškėno.

Ohh, kita savaitgalį varau į Druskininkus.!! (happy)

Ingrid Michaelson-The Chain

Ramiam vakarui. :)

Širdutė.

tarsiu paprastai ir nuoširdžiai. Ką tarsiu? Ačiū. Už ką? Todėl, kad būnat šalia, neatstumiat, gerbiat, gal ir mylit. Tiesiog ačiū, kad būnat su manim. <3

tewnty for me.

tą akimirką lyg atsijungiau nuo mane supančių žmonių. buvo baisu, nes skaudėjo. per krūtinę dar ir dar kartą persismelkė aštrūs duriai. ne, manęs nieks nebadė. tik iš vidaus. nežinojau ką daryt, jaučiau susikaupusias ašaras. dar dabar jaučiu, kad kažkas ten buvo. galva virstu žemyn. traukia prie žemės kaip magnetą. negi taip apsireiškė vasara? neeee, tik prastas oras ir pervargimas. dar atsimenu kaip stipriai drebėjo rankos. grįžusi namo virtau įlovą. užmigau. pabudau lyg iš baisaus sapno, bet skausmą dar jaučiau.

Aš Tikiu.

Baigiamieji ant nosies. Šiandien dėl jų nėjau į mokyklą. Ten nuo pat ryto susitikom su draugais ir dirbom.. kol nusibodi ir pavargom. Dieve, kaip aš jų pasiilgsiu visų.. Išėjom pavalgyt, vėliau pasivaikščiot, dar vėliau pabėgiot ir padūkt. ;D Žodžiu ne tik dirbom, bet ir turiningai leidom laisvą laiką. Buvo gera ir smagu. Tikiuosi tai dar kartosis ir kartosis. Tikiuosi su jumis dar pasimatysiu ne tik dailėj. Ne, nesitikiu, bet žinau. Apkabinu ir bučiuoju.

Su meile Rosita.

**

Šią akimirką norisi tik trankyt klaviatūrą ir suvalgy t pakelį guminukų. O viskas tik prasidėjo.

ramuma.

ir vėl tas savaitgalis. mm.. poilsis ir nieko neveikimas. nuobodoka, bet gera bent vieną savaitgalį nieko neveikti ir būti laiminga. taaaip pavargau per šias dienas. sapnavau šiandien dailiokus, gynimasį, istorijos egzą, naują namą.. viskas kas kamuoja pastarąsias savaites. viskas susidėjo į vieną. ištiesų sapnas artodo susidėjo tik iš blogų dalykų, kurie mane kamuoja, bet galiu pasakyt, kad tas sapnas buvo kažkuo ypatingas ir įdomus, kaip gera, įtraukianti knyga. tačiau pabudau gana anksti ir jaučiausiai puikiai. vat kiek nedaug kartais trūksta iki laimės. likusią savaitės dalį ir toliau nieko neveiksiu, tik sekmadienį atsikelsiu su gera nuotaika, puikiai išsimiegojus.
P.S. - šį savaitgalį nesikamuosiu ir su istorija. :)

Melancholija.

Ir vėl ji. Užplūdo visai netikėtai. Norisi kažko naujo. Nusibodo ta pati rutina. Liūdna liūdna liūdna.

mirus viltis.

tai viena iš praščiausių mano gyvenimo dienų. taip jaučiausi seniai. žinoma būna ir blogesnių dalykų, bet šitas irgi blogas. dviejų žmonių konfliktas kyla tik kada kai abiejų nuomonės nesutaria. dieve, nebesuprantu kas ir kodėl taip darosi. kodėl su vienais galiu kalbet ir nenustot, o su vienu zmogum neturiu apie ka kalbet.? ašaros liejasi per kraštus. nežinia kada baigsis, sutraukė srandį ir į galvą lenda įvairiausios mintys. tiesiog skaudu. pamažu prarandu viltį dar ją susigrąžint.

*

Su gimtadieniu Hansai Kristianai Andersanai.!

Tokį Žmogų būtina pasveikinti, nes jis yra nuostabus.

Pamenu kaip skaitydavau vis iš naujo ir iš naujo jo pasakas. : )

Atostogų dvasia.

Atostogos atėjo, Tiek laimės. O dėl ko? Dažnai per atostogas draugai tave pamiršta, nori pabūt be tavęs, reik dirbt nenudirbtus darbus, o juk atosogos. Nieko gero nesitikėjau. Užplūdo melancholija, o vis dėl to dienos bėga greitai, bet nieko gero nenuveikiu. Siaubas nekenčiu kompiuterių. Rodos nieko gero prie jų nenuveikiu, bet vis vien prasėdžiu kiaurą dieną na bent jau kelis darbus padariau. Rytoj tik trečiadienis, bet tieeek planų, kad regis ir laiko nebeturėsiu. Na, nebūčiau aš. ;D Tačiau džiaugiuosi, kad nepamiršo bent vienas draugas. Regis suartėjom praleidusios šiek tiek daugiau laiko. Ankščiau būdavo oj oj kur aš ten ir Ji, kur Ji ten ir aš. O dabar tiek mažai laiko drauge praleidžiam. Nenoriu Jos paleist, bet kartais atrodo, kad Ji nenori su manimi būti ar kalbėti, nenori kažko pasakot. Juk turim savo paslapčių.  Visi, bet Ji ankščiau man pasakydavo. Tiek  tiekos, tebūnie taip, negu visai nieko. Džiugu, kad pakvietė rytojui į svečius. Pakėlė nuotaiką. Pakilo atostogų dvasia. (Šiokia tokia)

 

Šokoladinis kukurūzų tortas.

Šiandien buvo atėjus Močiutė. Dvi. Gaila, kad nebuvo Dieduko. Taip gera būdavo, kaip jis jausdavosi laimingu. Tikiu, kad kažkur danguje ant debesies jis man lipdo didelį debesų tortą. (Ačiū, Tau.)

Žinoma gėlių gavau, dovanų ir tortą. Netradicišką. Šiaip tai tortų nemėgstu, bet šio buvo neįmanoma neparagaut. Tai suteikė man daug džiaugsmo. Keist, ar ne? Juk tai tik torčiukas reikalaujantis dvidešimties minučių darbo. Tokia jau aš - nesidžiaugiu bet kuo. Man patinka mėgti paprastus dalykus. Gal ir todėl paprasti dalykai praskaidrina man nuotaiką.

Rytoj jei dar liks to nuostabaus kukurūzų torto aplieto šokoladu ir irisais, aš atsipjovus jo mažą gabalėlį įsmeigsiu žvakutę, ją uždegsiu ir sugalvojus norą užpūsiu. Toks bus mano gimtadienis.

Kodėl blogas.

Kodėl blogas? Tas kurį visi skaito ir apkalba, komentuoja ar dalinasi vieni su kitais? Kodėl ne popierių krūva, kurią dažnai vadinam dienoraščiu? Kartais reikia, kad į tavo nuobodžias kalbas ir pyktį atkreiptų dėmesį. O gal tiesiog reikia paskatinimo ar kažko panašaus. Tai vat mielieji. Atėjo mano dienos. Tiesą pasakius šitą dienoraštį turiu jau gan seniai, bet niekaip nieko nerašydavau, o vat dabar radau ir užplūdo noras. O apie ką rašysiu? Apie visą mane supantį pasaulį ir save. Kitaip tariant išliesiu mane užplūdusius jausmus.

Kodėl Šokoladinis Skėtis? Kad ir kaip keistai tai nuskambės, bet šokolado nemėgstu. Na taip tenka kartais suvalgyt kokį gabalėlį, bet malonumo tam nejaučiu. Skėtis? Ej, juk gerai atrodytų šokoladinis skėtis. Ar ne? Su skėčiais man problema. Niekad neturiu padoraus ir tinkamo skėčio sau. Keista, bet tai tiesa. ;D

Na galbūt kuriam laikui radau sau tinkamą - šokoladinį skėtį.